Karo žygis į Vakarus
1Aštuonioliktų metų pirmo mėnesio dvidešimt antrą dieną rūmuose pasklido gandas, kad asirų karalius Nebukadnecaras, kaip buvo grasinęs, imsis keršyti visiems aniems kraštams. 2Pasišaukęs visus pareigūnus ir didžiūnus, jis išdėstė savo slaptą užmojį ir savo lūpomis smulkiai nupasakojo tos visos srities išdavystę. 3Taigi buvo nutarta sunaikinti visus, kurie atsisakė paklusti jo duotam įsakymui.
4Pasibaigus pasitarimui, asirų karalius Nebukadnecaras pasišaukė kariuomenės vyriausiąjį vadą, savo pavaduotoją Holoferną ir tarė jam: 5„Taip kalba didysis karalius, visos žemės viešpats: ‘Eik mūsų vardu ir pasiimk patyrusių vyrų – šimtą dvidešimt tūkstančių pėstininkų ir dvylika tūkstančių raitininkų. 6Leiskis į žygį prieš visus kraštus Vakaruose, nes jie nekreipė dėmesio į mano įsakymus. 7Įsakyk jiems, kad turėtų pasirengę žemių ir vandens, nes aš atžygiuoju ant jų įtūžęs. Aš uždengsiu visą jų žemės paviršių savo kareivių kojomis ir leisiu, kad jie taptų mano kariuomenės grobiu. 8Daubos ir grioviai bus pilni jų sužeistųjų! Net patvinusi upė bus užkimšta lavonų! 9Aš išvarysiu juos belaisviais į pačius žemės pakraščius. 10Tad eik! Užimk jų žemę iš anksto. Jeigu pasiduos, pasaugok juos man iki bausmės dienos. 11O tiems, kurie priešinsis, nė vienam neparodyk jokio pasigailėjimo, bet leisk žudyti ir plėšti kiekviename krašte, kurį užimsi. 12Prisiekiu savo gyvastimi ir savo karalystės galybe, aš tai pasakiau ir įvykdysiu savo rankomis! 13O tu nepraleisk nė vieno savo valdovo įsakymo, bet taip juos vykdyk, kaip įsakiau. Nedelsk tai vykdyti!’“
14Išėjęs iš karaliaus rūmų Holofernas tuojau pat sušaukė visus asirų kariuomenės didžiūnus, vadus ir pareigūnus. 15Jis sutelkė į būrius šimtą tūkstančių rinktinių kareivių, kaip jam buvo įsakęs padaryti jo valdovas, ir dvylika tūkstančių raitų lankininkų. 16Jis paskirstė juos į kovos gretas, kaip skirstoma galinga kariuomenė žygiui. 17Be to, jis parūpino labai daug kupranugarių, asilų bei mulų mantai gabenti ir nesuskaitomą daugybę avių, jaučių bei ožkų jiems maitinti. 18Kiekvienas vyras gavo gausų maisto davinį ir dosniai sidabro bei aukso iš karaliaus rūmų.
19Tada jis leidosi į žygį su visa kariuomene, žygiuodamas pirma karaliaus Nebukadnecaro kovos vežimais, raitininkais ir rinktiniais pėstininkais uždengti visą žemės paviršių Vakaruose. 20Drauge su jais ėjo marga minia tarsi skėrių spiečius, tarsi žemės smiltys – minia, kurios suskaičiuoti nebuvo įmanoma.
21Jie leidosi į žygį iš Ninevės ir žygiavo tris dienas Bektileto lygumos link. Nuo Bektileto jie nužygiavo statytis stovyklos prie kalnų, dunksančių į šiaurę nuo Aukštutinės Kilikijos. 22Iš ten Holofernas, paėmęs visą savo kariuomenę – pėstininkus, raitininkus ir kovos vežimus, – nužygiavo į aukštumas. 23Jis nuniokojo Putą ir Ludą, apiplėšė visus Rasiso vaikus ir izmaelitus, gyvenančius ant dykumos ribos į pietus nuo Cheleono. 24Tada persikėlęs per Eufratą perėjo Mesopotamiją, naikindamas visus įtvirtintus miestus palei Abronos upę, ir pasiekė jūrą. 25Paskui, užpuolęs Kilikijos žemes, išžudė visus, kurie jam priešinosi. Tada nuėjo prie pietinių Jafeto ribų priešais Arabiją. 26Apsupęs visus madianiečius, padegė palapines ir išgrobė avides. 27Nusileidęs į Damasko lygumą pjūties metu, padegė visus laukus, sunaikino kaimenes ir bandas, ištuštino miestus, nuniokojo žemes ir kalaviju išžudė visus jaunus vyrus.
28Baimė ir siaubas apėmė visas pajūrio tautas: Sidono ir Tyro gyventojus, Sūro ir Okinos gyventojus bei visus Jabnės gyventojus. Ir Azoto bei Aškelono gyventojai buvo siaubo apimti.
